- šmakštelėti
- 1 šmàkštelėti, -ėja (-ia), -ėjo
1. intr., tr. DŽ bakstelėti, durstelėti, smigtelėti: Peiliu kam šmàkštelėti NdŽ. Šmàkštelėjo su šake ir parvarė kiaurai koją Vvr. Šmàkštelėjo adatą an kamuolį Ėr. Serbentė (karvės vardas) šmakštelėjo Kasteliui į nugarą rš. Žiūriu – beišlekiąs iš virtuvės Kempių Ignacas… toks, vargšas, sukruvintas, tartum kieno su kirviu šmakštelėtas Pč.
2. tr. NdŽ kyštelėti: Jis šmàkštelėjo ranką į verdantį vandenį Skr.
3. intr. NdŽ staigiai įlįsti ar išlįsti, šmurkštelėti: Išbėgo pelytė ir vėl šmàkštelėjo į olą Grš. Į mišką šmàkštelėjo kiškis PnmA. Pabrukęs uodegą į tarpkojį, šmakštelėjo į krūmus, iš vienų į kitus… ir likite sveiki! V.Piet. Kregždė šmakštelėjo į pastogę rš. Vaikas šmakštelia iš užkrūmio ir vėl pasislepia rš. Iš šilto guolio šmakštelėjo apsižvalgyti voverė sp.
4. intr. šmaukštelėti, sušmaikštuoti: Naujakurys linksmai šmakštelėja botagu sp.
◊ liežùvį šmàkštelėti pareikšti savo nuomonę; prasitarti, pleptelėti: Mat neiškenčiu kaip vilkas nestaugęs: tai šen, tai ten į laikraščius šmakštelėju liežuvį Žem.
Dictionary of the Lithuanian Language.